Giluminio atliekyno projektas

Giluminio atliekyno projektas

Panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Pagal giluminio atliekyno projekto tematiką tam tikri darbai Lietuvoje daugiausia su užsienio partneriais vykdomi jau daugiau kaip 20 metų, tačiau jie buvo atliekami skirtingų organizacijų, skirtingiems poreikiams – daugiausiai vykdant mokslinius tiriamuosius darbus, kuriuose dalyvavo Fizikos instituto (dabar FMTC) bei Lietuvos energetikos instituto darbuotojai, arba įvairių organizacijų finansuojami projektai skirti gilinti Lietuvos specialistų, dirbančių Branduolinėje energetikoje ar susijusiuose su ja srityse, žinias ir supratimą apie ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.

2015 m. gruodžio 23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų Nr. 1427 buvo patvirtinta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa, kurioje numatyta, kad baigiantys panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių eksploatavimo laikui turi būti įrengtas giluminis atliekynas arba įgyvendinta kita panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo alternatyva. Šiuo metu kitos alternatyvos (galutinis sutvarkymas regioniniame giluminiame atliekyne) nėra, todėl turi būti įgyvendintas giluminio atliekyno projektas Lietuvoje.

Po radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos patvirtinimo Energetikos ministerijos buvo pavesta darbus susijusius su giluminio atliekyno projektu organizuoti VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūrai (toliau RATA).

RATA užsakymu 2016 m LEI parengė Giluminio atliekyno plėtros planą.

2017 m įvyko du panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsenos darbo grupės, sudarytos Energetikos ministro 2017 m. gegužes 30 d. įsakymu Nr. 1-142, posėdžiai, kurių metu buvo nagrinėjami RATA atliekami giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo veiksmai.

2018 m RATA užsakymu buvo atliktas Radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo projekto įgyvendinimo finansavimo galimybių įvertinimas.

2019 m reorganizavus RATA ir prijungus prie VĮ IAE – giluminio atliekyno projekto įgyvendinimas bus organizuojamas IAE.

Pagrindiniai Giluminio atliekyno projekto tikslai:

  • Remiantis Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa, būtina sutvarkyti visas Lietuvoje esančias ir susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą;
  • Užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos ir panaudotas branduolinis kuras:

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos – tai atliekos, savo sudėtyje turinčios radionuklidų, kurių pusėjimo trukmė ilgesnė nei 30 metų (235U, 238U, 226Ra, 239Pu, 63Ni, 14C, 36Cl, 129I ir kt.).

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, kurios turės būti patalpintos į giluminį atliekyną  tai:

  • Panaudotas branduolinis kuras;
  • Metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys ir valdymo strypai;
  • Reaktoriuje panaudotas grafitas;
  • Panaudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai (F klasės atliekos);
  • Kitos radioaktyviosios atliekos priskirtinos D ir E klasės atliekoms pagal BSR-3.1.2-2017 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas branduolinės energetikos objektuose iki jų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną“.

Panaudotas branduolinis kuras – pačios pavojingiausios atliekos. Net 99 % branduoliniame reaktoriuje susidariusių radionuklidų bendro kiekio pasilieka panaudotame kure. Daugelis panaudotame kure esančių radionuklidų spinduliuoja alfa daleles ir pasižymi ilga pusėjimo trukme, todėl turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras taptų nepavojingas.

Koks yra saugiausias būdas galutinai sutvarkyti panaudotą branduolinį kurą ir kitas ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas?

Dėjimas į giluminius atliekynus šiuo metu yra vienintelis tvarus ir pats saugiausias, dabartinėmis priemonėmis techniškai įgyvendinamas radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo būdas, leidžiantis pakankamai ilgai izoliuoti didelio aktyvumo atliekas nuo žmonių ir biosferos. Giluminiame atliekyne sudėtos didelio aktyvumo atliekos bus daug mažiau pažeidžiamos negu laikomos nuolatos prižiūrimose laikinose antžeminėse saugyklose. Išaugusi pasaulinio terorizmo grėsmė yra papildomas veiksnys, verčiantis sparčiau ieškoti saugių sprendimų. Giluminiuose atliekynuose turi būti sudėtas ne tik panaudotas branduolinis kuras, bet ir labai aktyvios panaudoto kuro perdirbimo atliekos, ilgaamžės vidutinio aktyvumo atliekos, nuskurdintas uranas, plutonio, radžio atliekos ir kt..

Kokios vietos yra tinkamiausios giluminiam atliekynui įrengti?

Giluminiam atliekynui tinka stabilios, pakankamai giliai slūgstančios geologinės formacijos. Atliekynui parenkama vietovė turi būti tektoniškai ir seismiškai stabili. Geologinė terpė turi atlikti geologinio barjero funkciją, todėl vandens srautas turi būti kuo mažesnis atliekyno aplinkoje, kad bet kokiais atvejais radionuklidai nepatektų į aplinką, nes vanduo yra pagrindinis veiksnys įtakuojantys radionuklidų migravimą iš atliekynų terpės kai suyra sukuriamos radioaktyviųjų atliekų pakuotės ir matricos surišančios radionuklidus. Užsienio šalių giluminių atliekynų programose nagrinėtos įvairios geologinės formacijos: kietos kristalinio pagrindo uolienos (pvz., granitas), nuosėdinės uolienos (moliai, skalūnai, vulkaninės nuosėdos), evaporitai (akmens druskos klodai). Lietuvoje aptinkamos kelios atliekoms dėti perspektyvios geologinės terpės: kristalinio pamato uolienos, įvairūs moliai.

Giluminio atliekyno, įrengto moliuose, koncepcija Šveicarijoje įgyvendinamajam giluminio atliekyno projektui pavaizduota žemiau.

Giluminio atliekyno, moliuose koncepcija (The Nagra Research, Development and Demonstration (RD&D) Plan for the Disposal of Radioactive Waste in Switzerland. NAGRA Technical Report NTB-09-06. Wettingen: NAGRA, 2009, 123 p.) (DAA/PBK – didelio aktyvumo atliekos/panaudotas branduolinis kuras; IVAA – ilgaamžės vidutinio aktyvumo atliekos; RA – radioaktyviosios atliekos).

Koncepcijos gali būti panašios, tačiau kiekvieno projekto įgyvendinimas susidurią su įvairiais iššūkiais, kurie turės būti išspręsti projektą įgyvendinančios komandos. O tokio mąsto projektams reikalingas stiprus valstybės palaikymas. Ypač svarbus reglamentuojančios teisinės sistemos tęstinumas, finansavimo bei žinių perdavimo nenutrūkstamumas, politinis palaikymas ir daug kitų veiksnių.

Kaip tvarkomas panaudotas branduolinis kuras Lietuvoje?

Panaudotas branduolinis kuras šiuo metu saugomas  Ignalinos AE teritorijoje, o nuo 2023 m visas panaudotas branduolinis kuras bus saugomas „sauso“ tipo saugyklose, specialiuose konteineriuose. Šiuose konteineriuose laikyti atliekas saugu 50 metų. Per šį laikotarpį turi būti nuspręsta, kaip galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas. Kaip yra numatyta Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje, patvirtintoje LR vyriausybės 2015-12-23 nutarimu Nr. 1427, Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras ir ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turi būti sudėtos į giluminį atliekyną.

Kada turėtų būti pastatytas giluminis atliekynas Lietuvoje?

Darbai susiję su giluminio atliekyno projektu Lietuvoje vykdomi apie 20 m. Šiuo metu vyksta planavimo darbai. Kiti pagrindiniai giluminio atliekyno įrengimo etapai:

  1. Žvalgybinio gręžinio vietos parinkimas ir gręžinio įrengimas (2019-2025 m.);
  2. Tyrimai žvalgybiniame gręžinyje, papildomų gręžinių vietos parinkimas (2026-2033 m.);
  3. Tyrimai papildomuose gręžiniuose, požeminės tyrimų laboratorijos (atliekyno) vietos parinkimas (2034-2038 m.);
  4. Požeminės laboratorijos įrengimas, tyrimai požeminėje laboratorijoje, giluminio atliekyno vietos patvirtinimas (2039-2048 m.);
  5. Giluminio atliekyno projektavimas (2049-2061 m.);
  6. Giluminio atliekyno statyba ir pasiruošimas eksploatavimui (2062-2068 m.);
  7. Giluminio atliekyno eksploatavimas ir uždarymas (2069-2078 m.);
  8. Laikotarpis po giluminio atliekyno uždarymo (nuo 2078 m.).

Vykdant šiuos giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo etapus, taip pat turės būti sprendžiami ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų apdorojimo ir galutinių pakuočių formavimo klausimai. Galutinės pakuotės yra neatsiejama radionuklidų sulaikymo barjerų sistemos dalis, todėl jų parinkimui nemažai įtakos turės aikštelės charakteristikos, parinkta koncepcija ir kt.

Prenumerata

Prenumeruok mūsų naujienlaiškį
Loading