Aplinkosauga

Žemės gyventojai pagrindinę apšvitos dozės dalį gauna iš natūralių radiacijos šaltinių. Tai yra gamtiniai radionuklidai, esantys žemėje, statybos medžiagose, ore, maiste ir vandenyje, taip pat tai būna kosminiai spinduliai. Apie 70 proc. Lietuvos gyventojų vidutinės metinės apšvitos dozės sudaro apšvita sąlygota gamtinės kilmės šaltinių.

Kartu su natūraliais šaltiniais yra dirbtinių radiacijos šaltinių, susijusių su branduolinėmis technologijomis, naudojamomis medicinos, pramonės, energetikos srityse. Individualiosios dozės, kurias gauna žmogus per technogeninius šaltinius, būna skirtingos, nors dažniausiai nėra didelės. Pagrindinę apšvitos dalį dėl technogeninių šaltinių sąlygoja medicinos procedūros ir gydymo būdai, kurių metu yra naudojama radiacija.

Svarbūs jonizuojančiosios apšvitos šaltiniai yra branduolinė energetika ir pramonė. Branduolinės pramonės ir energetikos įmonių yra daugelyje šalių ir jos sudaro technogeninės apšvitos šaltinius.

Atominių elektrinių ir branduolinės pramonės įmonių radioaktyviuosius išmetimus reguliuoja griežtos normos, todėl tokie išmetimai praktiškai nekeičia gamtos fono ir radionuklidų kiekio aplinkoje. Natūralių bei dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių poveikis Lietuvos gyventojų metinės apšvitos vidurkiui LR Radiacinės saugos centro duomenimis yra toks (pav. 1):

 

Pav. 1. Natūralių ir dirbtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių poveikis Lietuvos gyventojų metinės apšvitos vidurkiui, %.

Nuo 2009 metų gruodžio 31 d. Ignalinos AE iš elektros energijos gamintojo tapo savo veiklą nutraukiančia, tačiau branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos statusą išlaikiusia įmone. Ignalinos AE išlieka įmone, dirbančia su branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, todėl jos veikla ir toliau yra reglamentuojama Branduolinės energijos, Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir kt. įstatymų. Siekiant apsaugoti aplinką ir gyventojus, Ignalinos AE išmetamų į orą ir į Drūkšių ežerą radionuklidų aktyvumas yra ribojamas galiojančių Lietuvoje reikalavimų ir normų.

Norint įsitikinti, kad išmetamų radionuklidų aktyvumai iš Ignalinos AE nėra viršijami, nuolat atliekama radiologinė stebėsena, taip pat imami oro, kritulių, dirvožemio, augmenijos, vandens (Drūkšių ežero, geriamo vandens ir t.t.), dugno nuosėdų, maisto produktų (Drūkšių ežero žuvies, mėsos, pieno, grūdų, kopūstų, bulvių, grybų) mėginiai. Šiuos matavimus atlieka kvalifikuotas Aplinkos stebėsenos laboratorijos personalas. Laboratorija yra aprūpinta šiuolaikine įranga ir yra akredituota pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“.

Stebėsenos metu yra nustatyta, kad iš Ignalinos AE išmetami radionuklidai neviršija leistinų ribų, ir sudaro labai mažą jų dalį (pav. 1).

Pav. 2. Ignalinos AE oro išmetimų ir vandens išleidimų ribinės metinės dozės procentas

Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, Ignalinos AE 2020-ųjų metų išmetimų ir išleidimų procentas yra didesnis dėl išmetimų ir išleidimų ribinių aktyvumų reikšmių pokyčio (sumažėjimo), kuris įvyko peržiūrėjus „Radionuklidų išmetimo iš Ignalinos AE į aplinką planą“.

Vienas pagrindinių Ignalinos AE saugios veiklos rodiklių yra gyventojų metinė efektinė apšvitos dozė, sąlygojama išmetimų į aplinką, kuri negali viršyti 0,2 mSv (Lietuvos higienos normos HN 73-2018).

Stebėjimų rezultatai rodo, kad bendroji apskaičiuota gyventojų apšvitos dozė, sąlygojama aerozolių išmetimų bei vandens išleidimų, yra 0,002 mSv (milisivertai) ir sudaro 1,0% metinės apribotosios dozės.

Gyventojų apšvitos dozės yra matuojamos su termoliuminiscentiniais dozimetrais, kurie yra išdėstyti įvairiose Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zonos ir stebėjimo zonos vietose. Dozės galia yra matuojama su 22-jais stacionariais „Skylink“ sistemos davikliais. Sanitarinėje apsaugos zonoje (3 km spinduliu aplink IAE) veikia 12 daviklių, o stebėjimo zonoje (30 km spinduliu aplink IAE) – 10 daviklių. Per sistemos „Skylink“ daviklius realiuoju laiku yra stebima dozės galia. Dozės galios duomenys realiuoju laiku yra šie:

2021 - 03 - 06  11:53
  • 1. Salakas - 8.50 mkR/val
  • 2. IAE LPBKS - 10.53 mkR/val
  • 3. IAE p.186 - 10.40 mkR/val
  • 4. Tilžė - 9.15 mkR/val
  • 5. Čepukai - 9.55 mkR/val
  • 6. Vyšnia - 7.98 mkR/val
  • 7. Visaginas - 9.50 mkR/val
  • 8. Tverečius - 9.40 mkR/val
  • 9. Turmantas - *** mkR/val
  • 10. Zarasai - 9.75 mkR/val
  • 11. Dūkštas - 11.53 mkR/val
  • 12. Ignalina - *** mkR/val
  • 13. IAE PBKSS - 11.90 mkR/val

*detektoriai_aptarnavime*

Monitoringo rezultatai rodo, kad dozės galia aplink IAE teritoriją svyruoja 0,08–0,13 mkSv / h.

Radiacinės saugos centras kontroliuoja išorinės spinduliuotės dozes IAE 50 km zonoje. Pav 3 parodytos IAE regiono ir Lietuvos miestų gyventojų metinės apšvitos dozės.

3 pav. Ignalinos AE ir kitų regionų gyventojų iš aplinkos gautos apšvitos dozės 2019 m.

Remiantis 2019 m. Radiacinės saugos centro duomenimis Ignalinos AE regione, vidutinė metinė radiacijos dozė buvo 0,70 mSv, Kupiškio regione - 0,69 mSv. Kupiškis pasirinktas palyginimui su kitais regionais, nes jame nėra pramonės įmonių ir jis yra pakankamai nutolęs nuo IAE (140 km). Rezultatai yra panašūs į ankstesnių metų tyrimų rezultatus ir atitinka IAE atliktus matavimus. (4 pav.).

4 pav. Vidutinių metinių apšvitos dozių kitimas Ignalinos AE, Kupiškio rajone ir Vilniuje 2015-2019 metais.

Geriausias aplinkos užterštumo radionuklidais indikatorius yra grybų ir žuvų, sugautų iš Drūkšių ežero, kur nustatytas didžiausias 137Cs radionuklidų aktyvumas, nuklidų aktyvumo stebėjimas.

Vidutinis metinis 137Cs radionuklidų aktyvumas grybuose IAE regione (IAE duomenys) ir Lietuvoje (RSC duomenys) parodytas pav. 5. Metinė efektyvi apšvitinimo dozė IAE regiono gyventojams dėl 137Cs aktyvumo grybuose buvo 5,3×10-4 mSv, o Lietuvos gyventojams - 17,5×10-4 mSv. Spinduliuotės dozė buvo apskaičiuota konservatyviai: su sąlyga, kad per metus suvartojama 3 kg grybų, išskyrus 137Cs aktyvumo dalį, kuri išgaruoja kartu su nuoviru.

5 pav. Cs-137 savitasis aktyvumas valgomuosiuose grybuose (600 Bq/kg leistinas lygis)

137Cs radionuklidų aktyvumas žuvyse iš Drūkšių ežero (IAE duomenys) ir Lietuvos regionuose (RSC duomenimis, žuvys, sugautos Šiaulių regione, Kauno regione, Panevėžio regione) parodytos pav. 6.

6 pav. Cs-137 savitojo aktyvumo vertės žuvų mėginiuose, 2015-2019 metais (Ignalinos AE zonoje - UAB „Birvėtos tvenkiniai“, Navikai, Ignalinos r.)

2019 m. metinė efektinė gyventojų radiacijos dozė dėl 137Cs radionuklidų aktyvumo Drūkšių ežero žuvyse buvo 4,28 × 10-4 mSv (darant prielaidą, kad per metus suvartojama 20 kg žuvų).