Giluminis radioaktyviųjų atliekų atliekynas

Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos vykdo valstybinius geologinius tyrimus, skirtus Giluminio atliekyno įrengimui. 2021 metais pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp VĮ Ignalinos atominės elektrinės ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – LGT) nustato Giluminio atliekyno pagrindinius geologinius (tinkamumo) atrankos kriterijus, vykdo numatytų geologinių tyrimų priežiūrą, kompleksiškai tiria ir analizuoja tyrimų duomenis. LGT atstovai viso projekto įgyvendinimo metu įsipareigoja teikti VĮ IAE būtinas konsultacijas geologijos srityje bei užtikrinti visos reikiamos informacijos apie Lietuvos teritorijoje nustatytas geologines sąlygas gavimą. LGT atstovai tvirtina visas Giluminio atliekyno įrengimui numatytas ir su geologijos sritimi susijusias veiklas, tvirtina atliekamų geologinių tyrimų programą.

Lietuvos respublikos Finansų ministerija

Lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde (toliau – Fondas) vadovaujantis Fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“. Fondą valdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), kuri, atsižvelgdama į lėšų poreikį radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, kasmet Fondo lėšų sąmatos projekte numato, kad šiam tikslui būtų kaupiama ne mažiau kaip 3 milijonai eurų. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Fondo lėšų sąmatą, Fondo lėšos kaupiamos ir naudojamos Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka. Fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos atskiroje Fondo sąskaitoje. Fondo lėšų apskaitą tvarko ir ataskaitų rinkinius rengia Finansų ministerija. Finansų ministerija užtikrina, kad Fondo lėšos būtų kaupiamos ir išduodamos atliekant valstybės iždo procedūras.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) yra „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos“ valdytoja, atsakinga už programos pažangos priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ įgyvendinimo aprašo ir priemonei įgyvendinti reikalingų lėšų poreikio 2021–2038 metams patvirtinimą. Energetikos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atlieka nurodytos programos įgyvendinimo stebėseną, rengia ataskaitas, organizuoja pažangos vertinimus.

Energetikos ministerija formuodama radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politiką ir užtikrindama jos įgyvendinimą, organizuoja radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių radioaktyviųjų atliekų atliekynų statybos. Energetikos ministerijos inciatyva buvo sudaryta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsenos darbo grupė, kuriai pavesta svarstyti ir valstybės valdymo institucijoms, valstybės įstaigoms ir organizacijoms teikti pasiūlymus dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo Lietuvoje arba kitos ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikio saugojimo alternatyvos įgyvendinimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip institucija formuojanti politiką aplinkos apsaugos srityje, padeda užtikrinti, kad įgyvendinant „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą“ būtų laikomasi aplinkos apsaugos sritį reguliuojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos) nuostatas. Aplinkos ministerija formuoja politiką poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) srityse ir koordinuoja tarpvalstybinio PAV procedūras pagal Espo konvenciją, todėl teikia nuomonę dėl privalomų procedūrų, siekiant, kad projektas atitiktų visus aplinkosauginius reikalavimus. Tik atlikus visas privalomas nacionalines ir tarpvalstybines procedūras ir gavus teigiamus sprendimus galima bus pradėti giluminio atliekyno įrengimą. Negavus teigiamų sprendimų, giluminio atliekyno įrengimo darbai negalės būti pradedami.

Radiacinės saugos centras

Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), kaip reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais, atlieka valstybinį aplinkos radiologinį monitoringą, užtikrina nenutrūkstamą ankstyvąjį radiacinio pavojaus perspėjimą 24/7 stebėdamas ir realiu laiku analizuodamas Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo (RADIS) ir oro aerozoliuose esančių radionuklidų aptikimo sistemomis gaunamus duomenis, teikia nuolat atnaujinamą ir viešai skelbiamą informaciją apie esamą radiacinį foną visoje šalies teritorijoje.

RSC vadovaudamasis LR radiacinės saugos įstatymu nuolat edukuoja bei teikia rekomendacijas visuomenei apie radiacinio pavojaus prevenciją bei apsaugos priemones radiologinės ar branduolinės avarijos atveju. Įgyvendinant Giluminio atliekyno įrengimo projektą RSC, siekdamas užtikrinti žmonių ir aplinkos radiacinę saugą, vertins ar Giluminio atliekyno įrengimas neturės įtakos žmonių ir aplinkos radiacinei saugai teritorijose, besiribojančiose su šio atliekyno įrengimo teritorija.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) vykdo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reglamentavimą ir priežiūrą Lietuvoje, šiuo tikslu kuria ir nuolat tobulina branduolinės saugos reglamentavimo sistemą (tvirtina reikalavimus ir taisykles), vertina branduolinės energetikos objektų, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius,  ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos saugą, išduoda atitinkamas licencijas ir leidimus, prižiūri, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, vykdo patikrinimus ir prireikus taiko poveikio priemones.

VATESI giluminio atliekyno saugą vertins gavusi IAE paraišką įvertinti ir suderinti Giluminio atliekyno statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitą. Atitinkamo VATESI pritarimo, įvertinus saugą pagrindžiančius dokumentus, reikės ir vėlesniuose Giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo etapuose: statyti, eksploatuoti, uždaryti, uždarytam atliekynui prižiūrėti ir šiai priežiūrai nutraukti.  Visuose Giluminio atliekyno įrengimo etapuose, VATESI konsultuoja IAE savo kompetencijos klausimais.

Suomijos giluminis radioaktyvių atliekų atliekynas (ONKALO®) šiuo metu yra pažangiausias tokio pobūdžio projektas pasaulyje, įrengtas 455 metrų gylyje, kristalinės formacijos uolienose. Planuojama, kad jis pradės veikti per artimiausius metus. Tai bus pirmasis veikiantis giluminis atliekynas pasaulyje.

Suomijos giluminio atliekyno projektas inicijuotas 1980-ųjų pradžioje, pradedant nuo vietos parinkimo. Po išsamių keturių potencialių vietovių charakteristikų tyrimų, 1999 m. „Posiva“  pateikė Suomijos Vyriausybei prašymą dėl principinio sprendimo, kurį patvirtino Eurajoki savivaldybė, o 2001 m.  ratifikavo Suomijos parlamentas. 2004 m. Olkiluoto saloje pradėta statyti ONKALO požeminė tyrimų laboratorija. Ši laboratorija nuo pat pradžių pradėta kurti kaip giluminio atliekyno dalis.

2016 m. pradėta paties giluminio atliekyno statyba. Bendra projekto vertė nuo pat pradžių iki uždarymo 2100-aisiais sieks apie 5 milijardai eurų.  

Visas projekto įgyvendinimas užtruko daugiau nei 40 metų nuo pradinių tyrimų iki planuojamos eksploatavimo pradžios. Tai rodo, kad giluminio geologinio atliekyno įrengimas yra ilgalaikis ir pasikartojantis procesas, reikalaujantis nuoseklaus ir sistemingo požiūrio.

ONKALO giluminio atliekyno kūrėja yra Suomijos branduolinės energetikos sektoriaus bendrovė „Posiva Oy“.  2016 m. „Posiva Oy“ įsteigė dukterinę įmonę „Posiva Solutions Oy“, kuri daugiausia dėmesio skyrė per pastaruosius 40 metų sukauptų „Posiva“ žinių ir patirties pardavimui. Kuriant Lietuvos geologinį atliekyną, glaudžiai bendradarbiaujama su Suomijos ekspertais iš „Posiva Oy“ ir „Posiva Solutions Oy“. Šiuo metu jie rengia bendrąją koncepciją dėl atliekyno įrengimo Lietuvoje kristalinio pamato uolienose, o prieš tai parengė bendrąją koncepciją dėl molio geologinės aplinkos tinkamumo.“

Onkalo giluminio atliekyno projekto schema

Švedijos giluminio atliekyno projektas buvo pradėtas 1977 metais. Netrukus po to, aštuonerius metus buvo vykdomi geologiniai tyrimai įvairiose šalies vietose. Nuo 1992 iki 2000 metų atlikti išsamūs tyrimai aštuoniose potencialiose vietose, po kurių dvi iš trijų atrinktų savivaldybių – Östhammar ir Oskarshamn – išreiškė susidomėjimą projektu.

Nuo 2002 metų abiejose vietovėse penkerius metus buvo atliekami detalūs tyrimai, įskaitant poveikio aplinkai vertinimus. 2009 metais Forsmark, esantis Östhammar savivaldybėje, buvo galutinai pasirinktas kaip atliekyno vieta, nes jo kristalinio pamato (granito) geologinės formacijos geriausiai atitiko kritinius reikalavimus. 2011 metais buvo pateikta statybų leidimo paraiška, kuri buvo patvirtinta 2022 metais.

Planuojamą Švedijos giluminį atliekyną, kuris bus įrengtas maždaug 500 metrų gylyje, numatoma pradėti statyti 2025 metais, o eksploataciją pradėti maždaug po dešimties metų. Bendra projekto vertė nuo planavimo iki uždarymo vertinama apie 35 milijardus Švedijos kronų.

Projektą vysto Švedijos branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo bendrovė (SKB), kuri giluminio atliekyno iniciatyvą plėtoja jau daugiau nei 40 metų. SKB bendradarbiauja su Suomija technologijų plėtros srityje ir glaudžiai dirba su Švedijos bei tarptautinių universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir aukštojo mokslo įstaigų ekspertais.

Vystant Lietuvos giluminį atliekyną, palaikomas glaudus bendradarbiavimas su SKB ekspertais, kurie šiuo metu rengia megaprojektą – Lietuvos giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno planavimo ir kaštų vertinimo studiją. Šioje studijoje bus nustatytas pagrindinis įgyvendinimo scenarijus, parengta projekto įgyvendinimo strategija ir įvertinta dabartinė projekto kaina.

SKB giluminio atliekyno projekto koncepcija

Prancūzijos giluminio atliekyno didelio ir vidutinio aktyvumo ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms projektas „Cigéo“ šiuo metu yra licencijavimo etape: paraiška statybos leidimui gauti pateikta 2023 m. sausio mėn. Dokumentaciją šiuo metu nagrinėja Branduolinės saugos institucija, tikimasi, kad po kelių licencijavimo procedūros etapų, įskaitant viešą apklausą, apie 2028 m. bus priimtas sprendimas (dekretas). Paraišką dėl eksploatavimo licencijos planuojama pateikti apie 2035-2040 m.

Savo radioaktyvių atliekų atliekynui kurti Prancūzija pasirinko molio uolienų formaciją, kuri yra Meuse-Haute-Marne vietovėje (šiaurės rytų Prancūzija), maždaug 500 metrų gylyje.

Projektas pradėtas 1991 m., o 1994-1998 m. potencialiose vietose buvo atliekami geologiniai tyrimai. 1998 m., vietinei bendruomenei sutikus, iš kelių potencialių vietų buvo pasirinkta Bure vietovė (šiaurės rytų Prancūzijoje). 1999 m. buvo pastatyta požeminė mokslinių tyrimų laboratorija. 2009 m. buvo nustatyta zona, kurioje reikėjo atlikti žvalgomuosius tyrimus.  

Įdomus faktas: 2022 m. prancūzai paskelbė savo giluminio atliekyno projektą nacionalinės viešosios naudos projektu (pranc. déclaration d'utilité publique), o tai yra privalomas reikalavimas išduodant licenciją tokiam svarbiam projektui Prancūzijoje. Projekto biudžetas yra maždaug 25 mlrd. eurų.

Prancūzijos patirtis yra labai svarbi kitoms šalims, planuojančioms statyti giluminį geologinį atliekyną, įskaitant Lietuvą, nes tai vienas pažangiausių tokio pobūdžio projektų Europoje.

Kaip matome, nuo projekto pradžios (1991 m.) iki planuojamos eksploatavimo pradžios (2035-2040 m.) praeis beveik 50 metų. Tai dar kartą įrodo, kad giluminio geologinio atliekyno įgyvendinimas yra itin ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo, išsamių tyrimų ir plačiosios visuomenės dalyvavimo.

Cigéo giluminio atliekyno projekto koncepcija

Šveicarijos giluminio atliekyno projekto ištakos siekia 1972 m., kuomet buvo pradėtos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo studijos.  1978 m. įkurta nacionalinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo organizacija „Nagra“.

1980 – 1995 metais buvo vykdomi pirmieji geologiniai tyrimai ir vietos paieška.  1995-2005 m. atlikta išsami potencialių vietų analizė. Galiausiai pagal geologinius, saugumo ir aplinkosauginius kriterijus pasirinktos dvi perspektyviausios vietos iš 20: Jura Ost ir Nördlich Lägern vietovės. 2022 m.  patvirtinta galutinė labiausiai tinkama GA įrengimui vieta Nördlich Lägern.

Šiuo metu vyksta tolesni geologiniai tyrimai ir paraiškos statybos leidimui rengimas. Planuojama pateikti paraišką statybos leidimui 2024 m.

Šveicarai GA planuoja pradėti statyti 2031 metais, 600-900 m gylyje, kristalinėje geologinėje formacijoje. Atliekyno eksploatacijos pradžia – 2047 m. Preliminari projekto sąmata - apie 20 milijardų Šveicarijos frankų.

Pažymėtina, jog Šveicarija turi panašias geologines sąlygas kaip Suomija ir Švedija.

Nagra giluminio atliekyno koncepcija

Kanada 2002 m. priėmė Branduolinio kuro atliekų tvarkymo įstatymą, tais pačiais metais įkurta branduolinių atliekų tvarkymo organizacija NWMO (Nuclear Waste Management Organization).

2007- 2010 metais NWMO pradėjo GA vietos parinkimo procesą. Kanadoje buvo sukurtas ir pritaikytas Inovatyvus bendruomenių įtraukimo modelis - savanoriško bendruomenių dalyvavimo programa, kuri po kelių metų, vykdant nuolatines visuomenės įtraukimo ir suinteresuotų pusių konsultacijas bei glaudų bendradarbiavimą, padėjo pasiekti neįtikėtinų rezultatų, kadangi susidomėjimą projektu išreiškė net 22 bendruomenės. 2010 m. pradėtas potencialiai tinkamos vietos parinkimo procesas, vykdyti preliminarūs tyrimai potencialiose vietose bei laipsniškai mažinamas potencialių vietų skaičius.

2023 metų lapkritį NWMO paskelbė, kad giluminis atliekynas bus įrengtas South Bruce vietovėje, Ontario provincijoje. Vieta parinkta po išsamių geologinių tyrimų ir bendruomenių konsultacijų, vertinant 9 pirmines potencialiai tinkamas vietas GA įrengti.

Šiai dienai projektas yra įžengęs į licencijavimo fazę.

Kanados GA planuojama pradėti statyti 2033 metais, 500 – 600 m. gylyje kristalinės uolienos formacijoje. Projekto preliminari vertė  -  apie 26 milijardai Kanados dolerių.

Kanados giluminio atliekyno koncepcija

Belgijoje radioaktyvių atliekų giluminio atliekyno koncepcija pradėta vystyti 1974 metais, branduolinių tyrimų centrui SCK CEN pradėjus tirti giluminių atliekynų radioaktyviųjų atliekų galimybes šalies teritorijoje.

1980 metais šiaurinėje Belgijos dalyje (Mol, Campine regione) 225 metrų gylyje molio formacijoje buvo pastatyta požeminė tyrimų laboratorija pavadinimu  „HADES“. Laboratorija skirta ištirti giluminių atliekynų radioaktyviųjų atliekų saugyklų saugumą ir įgyvendinamumą molio geologinėje formacijoje.

„HADES“ yra pirmoji požeminė tyrimų laboratorija pasaulyje, įrengta molio uolienose ir skirta šiems tyrimams.

Kiek vėliau, Belgijos atliekų tvarkymo agentūra ONDRAF/NIRAS (įkurta 1980 metais) perėmė giluminių atliekynų tyrimo programos koordinavimą. Per daugiau nei 40 metų šie tyrimai išsivystė nuo nedidelės apimties eksperimentų ir laboratorinių bandymų iki didelio masto testų.

2022 metais Belgijos vyriausybė priėmė pirminį sprendimą dėl giluminių atliekynų aukšto aktyvumo ir/arba ilgaamžių atliekų ilgalaikiam tvarkymui, nenurodant konkrečios uolienos, vietos ar gylio. Po šio sprendimo 2023-2024 metais buvo organizuotos visuomeninės diskusijos, siekiant gauti informacijos apie tolesnius sprendimų priėmimo proceso žingsnius, kad būtų rasta tinkama vieta atliekyno statybai.

Belgijoje giluminio atliekyno įrengimas nėra numatytas anksčiau nei 2050 metais.

Ondraf/Niras giluminio atliekyno koncepcijos iliustracija

Giluminis atliekynas – tai inžinerinis statinys, įrengtas kelių šimtų metrų gylyje stabiliose geologinėse formacijose (uolienuose), kuriame žmonių ir aplinkos saugą užtikrina natūralūs gamtiniai barjerai (giliai slūgstančios uolienos) ir keletas vienas kitą papildančių dirbtinių (inžinerinių) barjerų. Barjerai sulaiko radioaktyviąsias atliekas ir eliminuoja radionuklidų sklidimą į aplinką.

Kviečiame žiūrėti video apie giluminį atliekyną.

Vadovaudamasi pasaulio branduolinės energetikos bendruomenės patirtimi, kitų šalių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo pavyzdžiais bei TATENA rekomendacijomis, Lietuva teisės aktuose įtvirtino, kad vienintelis saugus ir  tvarus panaudoto branduolinio kuro ir didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – jų dėjimas į giluminį atliekyną. Šiuo metu po IAE veiklos nutraukimo likęs panaudotas branduolinis kuras ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinosiose antžeminėse saugyklose, kurios suprojektuotos mažiausiai 50 metų tarnavimo laikotarpiui. Pasibaigus saugyklų eksploatavimo terminui, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną galutiniam sutvarkymui.

Į giluminį atliekyną preliminariai planuojama padėti 2,4 tūkst. t. panaudoto branduolinio kuro, 3,8 tūkst. tonų grafito, beveik 3,6 tūkst. tonų metalo, 3,1 tūkst. tonų serpentinito, dar apie 2 tūkst. kubinių metrų atliekų turėtų susidaryti elektrinės įrangos išmontavimo procese. Tačiau šie kiekiai įvertinti remiantis tam tikromis prielaidomis dėl įrangos ir medžiagų radioaktyvumo. Galutiniai RA kiekiai bus aiškūs tik išmontavus visą įrangą.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus. Patį atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.

Lietuvoje numatyta įrengti tik vieną giluminį  panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekyną.

Atrenkama giluminio atliekyno įrengimui tinkamą vieta turi atitikti visą eilę kriterijų ir reikalavimų, tokių kaip geologinių, socio-ekonominių, saugos, teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir kt., kurių visuma leidžia užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą.

Bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), pagal pagrindinius geologinius kriterijus (uolienų tinkamumas) buvo išskirtos potencialiai tinkamos giluminio atliekyno įrengimui geologinės formacijos Lietuvos teritorijoje. Kitu etapu buvo atliktas netinkamų teritorijų išskyrimas (negative screening), kuriose giluminio atliekynno įrengimas būtų draudžiamas ar ribojamas. Šio vertinimo metu atmestos „Natura 2000” Europos ekologinio tinklo teritorijos, saugomos teritorijos, kultūros paveldo objektai ir vietovių teritorijos, vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos, miestų ir miestelių apylinkės ir kitos teritorijos, kuriose atliekyno įrengimą riboja teisės aktai. Po šio vertinimo buvo identifikuota 110 potencialiai tinkamų giluminiam atliekynui įrengti teritorijų.

Vėliau, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA rekomendacijomis bei gerosios pasaulinės praktikos analize, bendradarbiaujant su LGT  ir nepriklausomais tarptautiniais ekspertais buvo atmestos 33 vietos, kurios nebeatitiko geologinio tinkamumo, socialinių, teritorijų planavimo ir aplinkosaugos  kriterijų. Likusios 77 vietos 29 sav yra potencialiai tinkamos ir bus detaliau vertinamos bei tiriamos kitame etape.

Atrinkimo procesas buvo pristatytas ir įvertintas TATENA.

Šiuo metu, iki tolimesnių išsamių tyrimų ir vertinimų atlikimo, visos 77 potencialios vietos yra lygiavertės. Šios vietos bus įvairiapusiškai tiriamos ir vertinamos daugybę metų, kol po kompleksinių ir detalių tyrimų bei derinimo su visuomene iki 2047 metų bus išrinkta viena galutinė vieta giluminiam atliekynui įrengti.

Vykdant giluminio atliekyno statybos darbus, išankstiniais duomenimis, planuojama iškasti iki 1 mln. tonų uolienos, kuri bus laikinai saugoma iki 160 hektarų ploto aikštelėje. Statybų etape iškasta uoliena bus supilta atgal, užsandarinant iškastus tunelius. Preliminariai numatoma, kad tiesiogiai su giluminiu atliekynu susijusi antžeminė infrastruktūra užims iki keturiasdešimt hektarų plotą.

Atrenkant tinkamiausią vietą giluminiam atliekynui įrengti prioritetas bus teikiamas valstybės valdomiems žemės sklypams. Tačiau jei į ją pateks privati žemė, ji bus išperkama teisės aktų nustatyta tvarka.

Giluminio atliekyno įrengimui tinkama vieta turi atitikti visą eilę kriterijų reikalavimų, tokių kaip geologinių, socio-ekomominių, saugos, teritorijų planavimo, aplinkosaugos ir kt. (plačiau apie kriterijus „GA projekto veiklų santraukos“), kurių visuma leidžia užtikrinti panaudoto branduolinio kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą. Šiuo atveju Ignalinos atominės elektrinės teritorija neatitinka esminių geologinių atrankos kriterijų, todėl nėra tinkama įrengti giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną.

Planuojama giluminio atliekyno įrengimo data yra sąlygota laikinų saugyklų projektinio saugaus eksploatavimo terminų. GA įrengimo ilgalaikis atidėjimas reikštų, kad pasibaigus atliekų saugojimui laikinose saugyklose, jos turėtų būti perkrautos į naujus laikinus konteinerius. Tai papildomai kainuotų mažiausiai 1,1 mlrd. eurų.

Branduolinių atliekų sutvarkymą sprendžia tarptautinė konvencija, sudaryta tarp branduolinių pasaulio valstybių. Joje sutarta, kad kiekviena valstybė yra atsakinga už savo atliekas be teisės perleisti jas kitiems. Todėl norint išvežti radioaktyvias atliekas kitur, reikėtų keisti ne tik Lietuvos įstatymus, bet ir tarptautinę konvenciją, tarptautinius susitarimus.

Planuojant giluminį atliekyną Lietuvoje, remiamasi pažengusių užsienio valstybių, tokių kaip Šveicarija, Švedija patirtimis. Glaudžiai bendradarbiaujama su ekspertais iš Suomijos, kurioje giluminis atliekynas jau yra įrengtas ir ruošiamas eksploatuoti. Atsižvelgiant į ypatingą giluminio atliekyno svarbą, visus tarpinių etapų rezultatus yra numatyta tikrinti organizuojant nepriklausomą tarptautinį  ekspertinį Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA vertinimą. Vienas tokių vertinimų jau vyko 2023, kuomet TATENA paskelbtoje galutinėje vykdytos misijos Artemis ataskaitoje patvirtino, kad Lietuva tinkamai įgyvendina giluminio atliekyno įrengimo projekto pradinio etapo veiklas dėl įrengimo vietų atrankos proceso.

2024 m. atliktais preliminariais vertinimais, bazinė giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo kaina galėtų siekti daugiau nei 5 mlrd. Eurų, neįskaitant rizikų ir infliacijos. Vystant projektą, jį detalizuojant, giluminio atliekyno projekto kaina bus periodiškai perskaičiuojama/tikslinama. Lėšos GA projektui skiriamos iš LR biudžeto.

Už giluminio atliekyno antžeminės teritorijos ribos nenumatomos apsaugos zonos ar apribojimai, todėl teritorija virš uždaryto giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno galės būti saugiai naudojama pagal paskirtį, vystant įprastinę veiklą, įskaitant ūkininkavimą.

Radioaktyviųjų atliekų giluminis atliekynas bus įrengiamas vandeniui nelaidžiuose sluoksniuose, stabiliose geologinėse formacijose (uolienose). Požeminis vanduo yra vienas iš svarbiausių saugos prioritetų į kurį atsižvelgiama dar prieš pradedant bet kokius su giluminio atliekyno įrengimu susijusius darbus, nes radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo pagrindinė sąlyga – ilgalaikė sauga, kurią turės užtikrinti geologinių sluoksnių savybės ir inžineriniai barjerai.

Į giluminį atliekyną planuojama dėti didžiulį kiekį ilgaamžių radioaktyviųjų medžiagų, iš kurių panaudotas branduolinis kuras sudaro tik mažąją dalį atliekų. Kitos radioaktyviosios medžiagos nėra perdirbinamos,  todėl giluminis atliekynas turi būti planuojamas nepriklausomai nuo to, ar panaudotas branduolinis kuras būtų numatomas perdirbti, ar ne.

Galimybė Lietuvoje pradėti ketvirtosios kartos modulinių branduolinių reaktorių (MBR) statybą įtvirtinta Seimo priimtoje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Ateityje jau ketvirtos ar ketvirtos plius kartos branduoliniai reaktoriai galėtų naudoti panaudotą branduolinį kurą, tačiau ši technologija dar tik yra bandoma, vykdomi eksperimentai šia linkme. Pažymėtina, kad IAE planuodama giluminį atliekyną nuolat stebi atsirandančias naujas pažangias radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijas, ir be abejo adaptuos reikalingus giluminio atliekyno sprendinius.

Visuomenės dalyvavimas giluminio atliekyno vietos atrankos procese yra ypatingai svarbus, leidžiantis užtikrinanti  projekto vykdymo skaidrumą ir atvirumą, todėl visi tyrimai bei numatytos tolimesnių etapų veiklos viešinamos, pateikiamos rezultatų ataskaitos.

Pvz. 2022, 2023 metais vykdant geofizinius tyrimus, su tyrimu vietomis susijusios savivaldybės  informuotos iš anksto, buvo vykdomi susitikimai, projekto tyrimų pristatymai.

Remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA rekomendacijomis, šių metų kovo 15 d. Vilniuje Ignalinos atominė elektrinė (IAE) surengė viešąją konsultaciją savivaldybių atstovams dėl giluminio atliekyno įrengimo Lietuvoje vietos parinkimo proceso. Viešojoje konsultacijoje, kuri vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, dalyvavo atstovai iš 42 savivaldybių.

Ateityje toliau planuojama rengti susitikimus bei konsultacijas nustatytoms suinteresuotosioms šalims – Lietuvos savivaldybių asociacijai, savivaldybėms, vietos bendruomenėms, kurių gyvenamose teritorijose identifikuotos potencialios GA teritorijos, Lietuvos aplinkos apsaugos institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kitoms suinteresuotosioms šalims. Taip pat IAE interneto svetainėje bei žiniasklaidoje nuolatos viešinama informacija apie giluminio atliekyno įgyvendinimo procesus, vietos atrankos kriterijus, vertinimo procesą ir kt.