Lietuvos respublikos Finansų ministerija
Lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde (toliau – Fondas) vadovaujantis Fondo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“. Fondą valdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), kuri, atsižvelgdama į lėšų poreikį radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti, kasmet Fondo lėšų sąmatos projekte numato, kad šiam tikslui būtų kaupiama ne mažiau kaip 3 milijonai eurų. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Fondo lėšų sąmatą, Fondo lėšos kaupiamos ir naudojamos Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka. Fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos atskiroje Fondo sąskaitoje. Fondo lėšų apskaitą tvarko ir ataskaitų rinkinius rengia Finansų ministerija. Finansų ministerija užtikrina, kad Fondo lėšos būtų kaupiamos ir išduodamos atliekant valstybės iždo procedūras.
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) yra „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos“ valdytoja, atsakinga už programos pažangos priemonės „Galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas“ įgyvendinimo aprašo ir priemonei įgyvendinti reikalingų lėšų poreikio 2021–2038 metams patvirtinimą. Energetikos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atlieka nurodytos programos įgyvendinimo stebėseną, rengia ataskaitas, organizuoja pažangos vertinimus.
Energetikos ministerija formuodama radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politiką ir užtikrindama jos įgyvendinimą, organizuoja radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių radioaktyviųjų atliekų atliekynų statybos. Energetikos ministerijos inciatyva buvo sudaryta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stebėsenos darbo grupė, kuriai pavesta svarstyti ir valstybės valdymo institucijoms, valstybės įstaigoms ir organizacijoms teikti pasiūlymus dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo Lietuvoje arba kitos ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikio saugojimo alternatyvos įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip institucija formuojanti politiką aplinkos apsaugos srityje, padeda užtikrinti, kad įgyvendinant „2021–2030 metų branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą“ būtų laikomasi aplinkos apsaugos sritį reguliuojančių nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, įskaitant ir Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espo konvencijos) nuostatas. Aplinkos ministerija formuoja politiką poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) srityse ir koordinuoja tarpvalstybinio PAV procedūras pagal Espo konvenciją, todėl teikia nuomonę dėl privalomų procedūrų, siekiant, kad projektas atitiktų visus aplinkosauginius reikalavimus. Tik atlikus visas privalomas nacionalines ir tarpvalstybines procedūras ir gavus teigiamus sprendimus galima bus pradėti giluminio atliekyno įrengimą. Negavus teigiamų sprendimų, giluminio atliekyno įrengimo darbai negalės būti pradedami.
Radiacinės saugos centras
Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), kaip reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais, atlieka valstybinį aplinkos radiologinį monitoringą, užtikrina nenutrūkstamą ankstyvąjį radiacinio pavojaus perspėjimą 24/7 stebėdamas ir realiu laiku analizuodamas Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo (RADIS) ir oro aerozoliuose esančių radionuklidų aptikimo sistemomis gaunamus duomenis, teikia nuolat atnaujinamą ir viešai skelbiamą informaciją apie esamą radiacinį foną visoje šalies teritorijoje.
RSC vadovaudamasis LR radiacinės saugos įstatymu nuolat edukuoja bei teikia rekomendacijas visuomenei apie radiacinio pavojaus prevenciją bei apsaugos priemones radiologinės ar branduolinės avarijos atveju. Įgyvendinant Giluminio atliekyno įrengimo projektą RSC, siekdamas užtikrinti žmonių ir aplinkos radiacinę saugą, vertins ar Giluminio atliekyno įrengimas neturės įtakos žmonių ir aplinkos radiacinei saugai teritorijose, besiribojančiose su šio atliekyno įrengimo teritorija.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI)
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) vykdo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos reglamentavimą ir priežiūrą Lietuvoje, šiuo tikslu kuria ir nuolat tobulina branduolinės saugos reglamentavimo sistemą (tvirtina reikalavimus ir taisykles), vertina branduolinės energetikos objektų, įskaitant radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginius, ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos saugą, išduoda atitinkamas licencijas ir leidimus, prižiūri, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų, vykdo patikrinimus ir prireikus taiko poveikio priemones.
VATESI giluminio atliekyno saugą vertins gavusi IAE paraišką įvertinti ir suderinti Giluminio atliekyno statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitą. Atitinkamo VATESI pritarimo, įvertinus saugą pagrindžiančius dokumentus, reikės ir vėlesniuose Giluminio atliekyno projekto įgyvendinimo etapuose: statyti, eksploatuoti, uždaryti, uždarytam atliekynui prižiūrėti ir šiai priežiūrai nutraukti. Visuose Giluminio atliekyno įrengimo etapuose, VATESI konsultuoja IAE savo kompetencijos klausimais.
Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veikla bendrai finansuojama Europos Sąjungos
